Ramuma

Kažkaip net nejauku atsirakinti šio “buto” duris, baisiai apdulkėjusios tos mano knygų lentynos, nepapildytos nei naujienomis, nei senienomis… Nors kaip skaičiau, taip tebeskaitau, bet ko gero, “rašto darbams” nebuvo nei noro, nei laiko. Nepažadu nei sau, nei kitiems, kad dabar jau rašysiu, pasakosiu, kaip išeis – taip. Jei…, tai… Jei…, nei, nei…

Siunčiu visiems linkėjimus ir vieną trumpą citatą iš R. Gary knygos “Moters šviesa”:

“Žodžiai – savotiški oro balionai, leidžiantys plūduriuoti paviršiuje”.

Plūduriuoju.

H. Mankell “Prieš šalną”

Tyrėjo Valanderio seriją pradėjau nuo galo ir turiu pasakyti, kad likau nusivylusi. Ši knyga man nepatiko, pasirodė perdėtai išplėtota. Veikėjai kovoja su kažkokiais praeities siaubais, tyrėjas ir jo dukra riejasi, bet tie piktumai irgi kažkokie netikri, dirbtiniai (pykstamasi tik dėl to, kad taip turi būti, taip elgiaisi visi tėvai ir vaikai)…

V. Grainytė “Pekino dienoraščiai”

Niekaip neprisiruošiu aprašyti šios laimėtos knygos. Net gėda prieš dovanotojus “Knygos per Penki TV”* … Bet pagaliau susikaupiau ir dabar pažersiu krūvą pagyrų, žinoma, ne dėl to kankinančio gėdos jausmo, o todėl, kad šie dienoraščiai tikrai to verti. Ir, matyt, ne veltui praėjusiais metais jie pretendavo į Metų knygos titulą.

J. Gaarder “Kortų paslaptis” /9 iš 12/

Dažnai pasidžiaugiu, kad kai kurias knygas perskaitau, sakykim, truputį pavėluotai, ne visai pagal amžių. Ir šios knygos auditorija kiek jaunesnė, bet joje tiek daug teisingų minčių, jas reika ne tik užsirašyti, bet gal net ir išmokti mintinai.

Virtualus knygų klubas – Goodreads.com

Turbūt daugelis knygų mylėtojų yra pasvajojęs apie knygų klubą, kuriame dėtųsi nuostabūs dalykai – diskusijos, teminiai vakarai, renginiai su kviestiniais autoriais ir t.t. ir pan. Na, o, bet, tačiau… Lietuvoje jie dar (?) nepopuliarūs arba vyksta tik didžiuosiuose miestuose. O jei ir vyksta, tai netinkamu metu, tai netinkamoje vietoje. Žodžiu, nieko daugiau nebelieka kaip sukurti virtualų klubą, kuris galbūt vieną dieną taps realiu ir dideliu.

Kviečiame jungtis ir rinkti pirmąją knygą spalio mėnesiui. Kadangi spalio 1-oji – pagyvenusių žmonių diena, ta proga skaitysime knygą, susijusią su šia tema. Rinktis galima iš sąrašo, kurį matote pulapio viršuje. Įdedu ir nuorodą, kur ieškoti virtualaus knygų klubo.

Iki susitikimo!

Goodreads! Kvietimas jungtis.

Manau, dauguma knygų mylėtojų jau turėtų žinoti šį puslapį ir juo naudotis, jei ne tam, kad galėtų rasti naują mėgstamiausią knygą ar rašytoją, tai bent tam, kad dalintųsi ir žymėtųsi savo perskaitytas knygas, geidaraščius ar šiuo metu skaitomą literatūrą.

Be to, čia galima nuveikti ir kai ką linksmesnio, pavyzdžiui, pabendrauti bendraminčių grupėse ir padiskutuoti įvairiausiais klausimais.

Visai neseniai šiek tiek aktyviau pradėjo bruzdėti lietuvių grupė, kurią labai siūlau susirasti ir drąsiai prisijungti (Lietuva / Lithuania), jei to dar nesate padarę. Turiu įtarimą, kad bus gana linksma! Priklausyti knygų klubui labai faina. Nors jis tik virtualus, bet niekada nežinai, kas iš to gali išeiti, ar ne? Juolab, kad nevisada įmanoma suspėti į visus knyginius renginius, o gal jų aplink ne taip ir lengva surasti… Taigi, kviečiame užsukti visus knygų mylėtojus ir tiesiog… gerai praleisti laiką.

Sandra Bernotaitė “Katė, kurios reikėjo”

Šią knygą skaityti buvo nelengva. Ne todėl, kad neįdomu. Anaiptol, istorija išties įtraukė. Nelengva ne todėl, kad autorė “sunkiai” rašo. Priešingai, Sandros Bernotaitės braižas puikus! Sakinukai kaip perliukai. Ir sudėliok tu man juos taip. Stilingas perlų vėrinys gavosi, sakyčiau. Dar ką mėgstu tai mėgstu: sakinius po vieną žodį. Man jie tiesiog tobuli. Pasako viską , ką reikia ir taip taikliai, kaip nesugebėtų net triaukštis sakinys per pusę puslapio. O jų knygoje apstu. Tuos vienažodžius sakinius pamėgau nuo Ivanauskaitės laikų. Jurgos. Ir dar kažkuo Sandra Bernotaitė primena mano dievaitę J.I. Galbūt tuo, jog knygos herojė – moteris, o moterys ir Jurgos Ivanauskaitės knygose gyveno, dominavo. Ir katės. Taip pat. Komplikuotų likimų moterys ir gudrios katės…

M. Hall “Paskutinis romantikas” /8 iš 12/

Kartais prisimenu tam tikrus terminus iš studijų laikų ir jie, netgi sakyčiau, visai nenorom ir tiesiog prieš mano valią, įžūliai įsibrauna į nuosavą grožinį literatūrinį pasaulį, nors galbūt tam terminui jame visai ne vieta.

Apie naujas pažintis ir senus pažįstamus

Pagaliau ir man teko garbė pažinti Tess Gerritsen. Po virtinės teigiamų vertinimų ir nesibaigiančių liaupsių, tikėjausi, kad ši rašytoja išvers mane iš koto savo meistriškumu, priblokš rašymo stiliumi ir maniera. Ką aš žinau, susiskaitė skaniai ir greitai, bet nepaliko didelio įspūdžio.

P. O. Enquist “Kapitono Nemo biblioteka” /7 iš 12/

Bibliotekos būna jaukios ir šaltos, didelės ir mažos, jose visko tiek daug – praeities, ateities ir dabarties taip pat. Tai saugykla, kurioje kaupiami didžiausi turtai…