Kažkaip net nejauku atsirakinti šio “buto” duris, baisiai apdulkėjusios tos mano knygų lentynos, nepapildytos nei naujienomis, nei senienomis… Nors kaip skaičiau, taip tebeskaitau, bet ko gero, “rašto darbams” nebuvo nei noro, nei laiko. Nepažadu nei sau, nei kitiems, kad dabar jau rašysiu, pasakosiu, kaip išeis – taip. Jei…, tai… Jei…, nei, nei…
Siunčiu visiems linkėjimus ir vieną trumpą citatą iš R. Gary knygos “Moters šviesa”:
“Žodžiai – savotiški oro balionai, leidžiantys plūduriuoti paviršiuje”.
Plūduriuoju.